Gyvenimas prasideda vos gimus… Nuo mažens girdime komandas „rašyk”, „sėdėk”, „neimk”, „klausyk”, „nesiginčyk”… Kodėl? Sulaukiame banalių atsakymų „taip reikia”, „privalai, nes esi mažas vaikas ir dar nieko nesupranti”, „nes taip visi daro”, „negalima, nes kiti žmonės nesupras”…
Kas vyksta tada?
Vaikai natūraliai tam priešinasi, nes paprasčiausiai nesupranta esmės… Jiems viskas įdomu… Jie turi daugybę klausimų… Bet laikui bėgant tą norą pažinti iš jų atima… Juos uždaro į mažas dėžutes su daugybe sąlygų ir taisyklių, kurių priežasčių niekas nebežino, o apie pasekmes net nepagalvoja…
Ir gyvena daugelis nemąstydami… Vykdo užduotis… Jiems užtenka žinoti, kad tiesiog taip turi būti…
Bet…
Laikas sustoti… Atsimerkti… Įkvėpti… Ir iš naujo užduoti klausimus, į kuriuos negavome atsakymų dar vaikystėje… Tik šį kartą tuos klausimus užduoti sau, o ne kažkam…
Kvailų klausimų nebūna!
Nerandi atsakymų?
Užduok daugiau klausimų…
Klaidų gyvenime taip pat nėra! Tai tik pamokos mums… Supratai, kad pasielgei ne taip, kaip norėjai? Išmokai… Ir vėl ta pati situacija, ir vėl taip pat pasielgei? Anksčiau ar vėliau išmoksi…
Kai išeini iš tos dėžutės… Gyveni mąstydamas… Klausi… Randi atsakymus… Stebi viską… Pradedi matyti žymiai daugiau, nei kada nors galėjai įsivaizduoti… Pradedi jausti, ko niekada nejautei…
Ir supranti, kad tobulėjimui ribų nėra… Gyvenimas yra ir gali būti nuostabus…